Konferencijų salės damos, mes pamiršome savo tinklaraštį, kuris taip sunkiai gimdomas, niekada taip ir neišvydo ir nepasigerėjo marguoju pasauliu!
Skaitau tuos, deja, tik du įrašus ir negaliu neprisiminti visko, kas gera mums nutiko praėjusią vasarą. Tam tikra prasme, teisinu mus visas: mes nepildėme mūsų dienoraščio vien dėl to, kad tam paprasčiausiai neturėjome laiko, o ir noro tarp darbo ir nuostabiausių iki šiol mano gyvenimo vakarų paprasčiausiai nelikdavo
Bet juk tai nėra taip blogai. Visa tai taip stipriai įsirėžė į mūsų atmintį, jog iki šiol gyvename vien tuo, kas gero, o kartais ir karčiai juokingo, su trupinėliu "andriškos" ironijos mus ištikdavo. Ir kaip gera žinoti, kad aš ten buvau! Gėriau daug alaus ir jokio midaus, ragavau kiekvieną dieną, net tada, kai skonis būdavo nepakenčiamas.
Kai šiuo metu palaikome savo ryšius laidais ir retais susitikimais, aš žinau viena: niekada netikėjau, kad per dvi vasaras įmanoma surasti tokių žmonių, kurie, turiu tam daug noro, pasiliktų mano gyvenime amžinai. Ir tik neseniai pagalvojau, kad čia būta likimo galios - juk ne veltui sutikome viena kitą: visos tokios skirtingos ir tuo pačiu panašios, kažkuo papildančios viena kitą ir atleidžiančios viską, kas galbūt kitiems atrodytų neteisinga ir gėdinga. Aš laukiu, kad gyvenime nutiktų kažkas, kai aš suprasiu, dėl kokių priežasčių sutikau būtent Jus, o ne bet ką kitą iš šio pasaulio.
Niekada nemokėjau užbaigti to, ką noriu parašyti. Ir bet kokios mokykloje ar universitete duotos formulės manęs to taip ir neišmokė. Todėl aš neužbaigiu. Vis tiek dar niekas šioje istorijoje nebaigta. Ir mes būtinai tai pratęsime. Jei ne su tokiu sprogimu kaip ankščiau, tai bent jau panašiai.Esu įsitikinusi, kad mes vis dar norime sukurti naujų istorijų ir legendų.
P.S.
Norite mano 7 vasaros akimirkų? Mano atmintyje tai sustojo amžiams, lyg būtų nuotraukos.
1. Tempiu savo perpildytą lagaminą į stotelę, iš kurios autobusu pajudėjau link Nidos.
2. Mūsų šviesus kambarys.
3. Ryto kvapas, kai dar mieganti einu darbą.
4. Žvaigždėtas dangus prie jūros.
5. Apšviestos Nidos gatvės.
6. Faksas.
7. Jūs.
Skaitau, skaitau, skaitau.. Ir taip gera skaityti tokius žodžius.. Griebia už širdies.. Galiu drąsiai sakyti, kad ir pati rašyčiau taip kaip parašei Tu, Jolita, tik bėda ta, kad nemoku ir neturiu tokio talento rašyti ir gražiai dėstyti savo mintis :))
AtsakytiPanaikinti